provyti

1 ×próvyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) (l. prawić, sprawić) K; R, N 1. tr. gaminti, dirbti, ruošti, rengti: Anas provijo (statė) miestus Strn. Kam próvysiu, kam liks Mrc. ║ taisyti, tvarkyti: Išvydo Jokūbą (sūnų) Zebedeušo ir Joną, jo brolį, beprovijant tinklus savo eldijoj Ch¹Mr1,19. Savo žagrę dėl blogumo jaučių vis kitaip turi provyt K.Donel¹. 2. tr. įtaisyti, parūpinti: Ana provija sau puikius baronus, jaksą, štoltą J. Próvyti (nupirkti, paaukoti) bažnyčiai vargonus NdŽ. Veizdėk – karūną provijo, mišiolą nupirko, tai šį, tai tą vis į bažnyčią beproviją! Žem. 3. tr. atlikti, daryti: Ilginis savo pačios atminimus provijo (kėlė) rš. Žėlavą próviju (gedžiu) PP46. Kokius čia juokus próvijat, ko neinat pry darbo? Kv. Niekus próvyti KI44. Ko tu čia juokus próvyji?! Br. Nėr kada baikos próvyt, reikia darbas dirbt Grv. Norėjo klastas provyt BsPI93. Iškada, kurią jos (laumės) provydavo, buvusi ta: jos naujai užgimusius kūdikius pavogdavo ir apmainydavo BsPI67. ║ vykdyti (užgaidas): Próvija visas vaiko išdykas, paskuo i pavirsta vaikas į gyvą nelabąjį Vvr. 4. tr. Rm užtaisyti (šautuvą): Jis šautuvą próvyja, tuoj šaus Skr. Provyjau šviesiąją strielbelę, provyjau KlvD100. 5. tr. Sut siųsti, gabenti. 6. tr. Ėr darinėti, mėsinėti: Kiaulę provyti ne kiekvienas moka Up. 7. tr., intr. M, Dsn, Sug, Bgs pasakoti, kalbėti: Geriau tylėt, nekaip durnai provyt Vžns. Anas visada dykąją próvija Vžns. Próvija jis sau atsisėdęs Skp. Ką gero provijo? Grv. Vakarą baisių dalykų neprovyk Antz. \ provyti; apiprovyti; atprovyti; įprovyti; išprovyti; papaišprovyti; paprovyti; persiprovyti; priprovyti; razsiprovyti; suprovyti; užprovyti